2016 11 09 Tapyba be teptukų

Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionas

Atvykę į vaikų ir jaunimo dienos užimtumo centrą išvydome būrį besišypsančių veidų, draugiškai tiesiančių rankas pasisveikinti. Veiduose buvo įrašytas nuoširdus džiaugsmas, laukimas ir nekantravimas veikti. Tad nieko nelaukę, pradėjome pasiruošimo procesą: patogiai padėjome drobę, atkimšome dažus. Spalvų gausybė laukė kol vaikai įmerks į jas rankas. Tokia ir buvo sąlyga – tapyti pirštais, taip labiau atsipalaiduojant, pajuntant artimesnį ryšį su kūrybos procesu. Drobė laukė pirmojo potėpio. Ir tuomet prasidėjo… Išgirdę pasiūlymą tapyti medį (kol rudens lapai dar galutinai nenubyrėjo), vaikai ėmėsi darbo. Rudi dažai iš pradžių tapo populiariausi. Vaikai pirštais nutapė grakštaus medžio kamieną, plačias šakas. Užklausus ar nereikėtų saulės šalia, kaip mat atsirado drąsuolis, į rankas paėmęs geltono guašo buteliuką. Taip saulės spinduliai nutvieskė paveikslą. Neužilgo jau visi vaikai laikė rankose skirtingų spalvų buteliukus – aprengė medį įvairiaspalviais lapais, sukūrė jam dangų bei pulsuojantį foną. Ištepti drabužiai tikrai niekam nerūpėjo, svarbiau buvo nepalikti nė vieno balto lopinėlio paveiksle ir leisti besibaigiančiam rudeniui sužibėti paveiksle visomis savo spalvomis. Oranžinė, geltona, mėlyna, žalia, raudona… Spalvos liejosi laisvai ir su gera energija. Pabaigus paveikslą, vaikai didžiavosi savo kūriniu ir mielai pozavo prie jo nuotraukoje.

Už nuotraukas dėkojame Justinai Liubinaitei, o už padovanotą drobę Žmogui, kuris nenorėjo, kad jo vardas būtų atskleistas:)

Paremkite šią iniciatyvą, kad tokių užsiėmimų galėtumėme surengti dar daugiau! Ačiū:)

Atsiliepimai: