Aš esu Stefanija Paukštytė, užsiimu keramika beveik visą gyvenimą. Vaikystėje mokiausi keramikos pas R. Dovydėną, vėliau, paauglystėje mokiausi pas V. Aničą bei E. Paukštę. Galiausiai įstojau į Vilniaus Dailės akademiją, kur mokiausi keramikos specialybės ketverius metus. Šiuo metu vedu keramikos pamokas vaikams bei suaugusiems, grupėse bei privačiai. Kasdien kuriu keramiką - kartais tai funkcionalūs daiktai, kuriuos žmonės gali įsigyti ir naudoti buityje, o kartais tai ir įvairūs skulptūriniai darbai, kurie keliauja į parodas. Man labai patinka, kad keramika apjungia keturis elementus - vandenį, žemę, orą bei ugnį. Molis - tai galima sakyti žemė - prisigėręs vandens leidžia iš savęs suformuoti įvairiausius kūrinius, kurie po to, išdžiovinti oro, dega ugnyje ir galiausiai transformuojasi. Taip pat mane įkvepia įvairiapusiškumas - piešinį ant puodelio galima matyti kaip tiesiog spalvotą dekorą arba kaip kažką ypatingo reiškiantį simbolį. Todėl savo kūryboje nemėgstu priskirti labai konkrečių reikšmių prie kūrinių - manau, kad kiekvienas žiūrovas perfiltruoja meną per savo unikalią patirtį. Keramikoje galima pasirinkti įvairius kelius : lauko degimai, aukšti degimai, skirtingi moliai, glazūros ir t.t. Aš dažniausiai kuriu iš balto molio, kurį degu žemoje temperatūroje (iki 1100°). Keramiką dekoruoju poglazūriniais dažais, nors dažnai žaidžiu ir su spalvotom glazūrom. Kaip ten bebūtų, tyrinėti keramiką galima amžinai, tad gal vėliau mane patrauks ir kiti eksperimentai.