Pats žodis „fraktalai“ skamba moksliškai, negirdėtai ir, atrodytų, kad su menais neturi nieko bendro. Iš tiesų terminas „fraktalas“ kilęs iš lotyniško žodžio fractus, reiškiančio „sudarytas iš dalių“ ir yra naudojamas tiek matematikoje, tiek ir įvardinant mus supančius reiškinius. Fraktalinės formos (chaotiškai besikartojančios formos, sudarančios tam tikrą tvarką) yra visur aplinkui mus – tai ir debesys, ir kalnagūbrių viršūnės, ir gėlių žiedlapiai, ir jūros bangos, ir medžių lapuose atsikartojanti paties medžio forma ir dar daug kitų. Tądien drauge su vaikais mes piešėme fraktalus užsimerkę - taip, taip! Jūs teisingai perskaitėte: iš pradžių, užmerkę akis, lape su tušinuku piešėme fraktalo kontūrą, t.y. ištisinę nenutrūkstamą liniją (su tušinuku tam, kad negalima būtų ištrinti ir jis taptų vienintelis, nepakartojamas ir visiškai intuityvus. O tada kas kartą (vėl užsimerkus) traukdavome spalvotus pieštukus arba flomasterius iš stalo vidurio ir spalvinome atskiras savo fraktalų dalelytes. Nors tą savaitę skyriuje buvo nemažai berniukų, net ir jie taip įsitraukė į procesą, kad beveik viso užsiėmimo metu buvo kambaryje tvyrojo tyla, o vaikų veidus vagojo susikaupimas, kurį karts nuo karto pakeisdavo smalsi šypsena, kai Roberta pakviesdavo sustoti ir į savo fraktalą pažvegti iš toliau. Pabaigę savo fraktalus, juos drauge dar valandėlę aptarinėjome. Buvo labai įdomu tai, kad tame pačiame fraktale vieni galėjo įžvelgti žuvį, kiti lėktuvą, o dar kiti paukščio siluetą..

Už pravestą užsiėmimą dėkojame Robertai:)

Už nuotraukas dėkojame VYRI media.

Paremkite šią iniciatyvą, kad tokių užsiėmimų galėtumėme surengti dar daugiau! Ačiū:)