Tai buvo bene jaukiausias ir ilgiausias vizitas pas senolius per pastarajį mėnesį. Jaukiausias dėl to, kad šių namų gyventojai po užsiėmimo pasodino gerti arbatėlės ir vaišino turbūt skaniausiais saldumynais, o ilgiausias, nes ši arbatos ceremonija užsitęsė ilgiau nei pats lipdymo užsiėmimas. Taip buvo gera šnekučiuotis su šalia sėdinčiais, klausytis praeities istorijų ir mėgautis kvapnia arbata, kad tos kelios valandos praskrido kaip kelios minutės. Pats lipdymo procesas ramina, harmonizuoja ir išlaisvina kūrybines galias. Iš beformės masės užgimsta realus personažas, prie  kurio prisiliečiama ne tik pirštų galiukais, bet visa savo jausmų ir nuotaikų palete. Lipdymas yra pati natūraliausia ir prieinamiausia meno sritis, ugdanti kuriančiojo saviraišką bei estetinį suvokimą. Lipdant lavinama smulkioji motorika, sensomotorika, įsivaizdavimas, emocinė raiška. O rezultatas dažnai stebina ne tik aplinkinius, bet ir patį kūrėją, nes proceso metu kinta įsivaizdavimas apie kuriamą daiktą, kaip ir jis pats keisdamas savo formą ir išvaizdą. Šį kartą lipdėme įvairiausius gyvius. Iš pradžių ant piršto iš gipso formavome savo sumanyto personažo kūnelį, tada akis, ausis ir kitas smulkias detales, o vėliau jį spalvinome guašu. Senoliai džiūgavo kaip vaikai, o mes šypsojomės stebėdami jų reakcijas. Nulipdyti personažai - lyg nuotaikų lėlės, atspindinčios kuriančiųjų būsenas: vieni gavosi trapūs ir miniatiūriniai, kiti stambūs ar įmantrūs. Visi labai skirtingi, tačiau visi ir neapsakomai gražūs!

Už pravestą užsiėmimą dėkojame Robertai:)

Už nuotraukas dėkojame VYRI media.

Paremkite šią iniciatyvą, kad tokių užsiėmimų galėtumėme surengti dar daugiau! Ačiū:)