Šį kartą užsiėmime dalyvavo tik vienas Senjoras ir buvo pagerbtas tarp moterų. Jis kruopščiai gamino sagę, kurią po užsiėmimo padovanojo savo kaimynei. Ir nors ji labiau norėjo žiedo, kadangi žiedus labiausiai mėgsta ir daugybę jų turi, vis tiek liko patenkinta savo kaimyno poelgiu ir juokais pavadino jį tikru džentelmenu. Apskritai visi šį kartą buvo gerai nusiteikę ir džiūgavo, kad šiandien sulaukė tokio netikėto ir neregėto užsiėmimo. O dar smagiau pasijutom, kai staiga prie mūsų prisijungė moteriškė, kuri, kai atvykom, sėdėjo lauke ant laiptukų, klausė Ryčio Cicino ir ilgai prašoma, atsisakė dalyvauti užsiėmime, mat ne ta diena ir bloga nuotaika... Tik sutvarkėm stalą, kaip ant jo išdygo nuostabiausio grožio servizas, vafliniai saldainiai ir sausainiai. Arbata buvo tokia saldi ir taip gardžiai kvepėjo, jog atsisakyti buvo tiesiog neįmanoma. O pokalbiai, kaip visad, apie tuos senus gerus laikus, kai nebuvo kompiuterių ir mob. telefonų, kai žmonės vieni pas kitus į svečius eidavo neįspėję, kai durų nerakino ir t.t. Kai pakilom, supratom, kad mūsų pasisėdėjimas užtruko beveik tiek pat, kiek ir užsiėmimas. Apsikabinom ir išskubėjom atgal į Vilnių.

Už pravestą užsiėmimą dėkojame Gintarei:)

Už nuotraukas dėkojame VYRI media.

Paremkite šią iniciatyvą, kad tokių užsiėmimų galėtumėme surengti dar daugiau! Ačiū:)