Užsiemimą pradėjome klausimu: "Koks daiktas jums labiausiai primena vaikystę?". Atsakymai buvo labai įvairūs - vieniems tai medinės kaladėlės, kitiems „vilkelis“, kurį paspaudus sukasi ir dar ūžia. Ir tik viena moteraitė pasakė - kaleidoskopas, tikriausiai todėl, pagalvojom, kad pamatė ant apskrito stalo išdėliotas kartonines tūtas ir veidrodėlius. Vėliau prisipažino, kad nugirdo darbuotojas šnekant apie šį užsiėmimą. Ir dar pasakė, kad jo labai laukė. Tai buvo tikrai smagu girdėti. Taip, daugumai vyresnio amžiaus žmonėms kaleidoskopas asocijuojasi su vaikyste. Gaila, kad jo žavesys nublanko šių dienų žaislų gausos fone ir retas vaikas žino kas tai yra. Užtat senoliai labai džiūgavo ir nekantraudami rijo kiekvieną mūsų žodį, noriai ir kantriai atlikdami visus nurodymus. Netrukus jau spalvino savo kaleidoskopus ir rašė ant jų savo vardus. Tada bėrė į juos įvairiaspalvius karoliukus. Kai kuriems buvo labai sunku apsispręsti, kokias spalvas pasirinkti, nes tai iš tikrųjų labai atsakingas žingsnis. Apksritai šių namų gyventojai labai pasižymėjo savo aktyvumu ir noru padėti šalia sėdinčiam. Tai buvo tikras komandinis darbas. Labiausiai atminty įstrigo jų šypsenos - jie džiaugėsi lyg vaikai, sugrįžę į praeitį ir dar ilgai sukiojo savo rankomis sukurtus stebuklingus vamzdelius, stebėdamiesi nuostabiausiais ir niekada neatsikartojančiais vaizdiniais:)

Už pravestą užsiėmimą dėkojame Jonui:)

Už nuotraukas dėkojame VYRI media.

Paremkite šią iniciatyvą, kad tokių užsiėmimų galėtumėme surengti dar daugiau! Ačiū:)